dribkis

drìbkis, -ė smob. (2) drimba, sudribėlis, dribkus: Tas drìbkis ir vė čia ateina Grš. Gana gana, tu drìbki, jau nė nepasivelki! Grš. Koks jos gražumas – tikra drìbkė! Grl. Viena jos sesuo aukšta, o antra tokia drìbkė Skr.